Medus iš cukraus - kas apsėdo bitininkus?

Ir taip! Tai tiesa! Bitininkai maitina bites cukrumi! Tačiau geras bitininkas cukrų duoda tik rudenį, kai išsukamas paskutinis bičių suneštas medus. Rudenį, kai nužydi visi pagrindiniai Lietuvos žiediniai augalai, bitės nektarą ima nešti iš miško, nes miškas yra vienintelė natūrali vieta gamtoje, kur ilgiausiai galima rasti nektaro. Esmė yra KOKĮ nektarą bitės parsineša iš miško? ↓

Lipčiaus nektarą

Viržių nektarą iš pušynų


Lipčiaus medus

Lipčiaus medus būna dvejopas:

  • iš amarų išskyrų;
  • iš saldaus skysčio ant spygliuočių ir lapuočių lapų.

Amarai, tupėdami ant medžio lapų ar spyglių įduria savo siurbimo aparatą. Kadangi saldūs augalo syvai teka greičiau nei amaras sugeba juos įsisavinti, nesuvirškintas nektaras tiesiog purpteli ant amaro užpakaliuko lašelio pavidalu. Tokį "nemokamą" ir jau šiek tiek apvirškintą nektarą labai mėgsta nulaižyti bitės! ☺





Na, o medžių lipčius - tai saldus skystis, išskiriamas pačio augalo dažniausiai pro lapus, kai aplinkos oras pernelyg drėgnas, ir saldusis augalo "prakaitas" nenugarinamas saulės ar nenupučiamas vėjo. Tokius saldžius lašelius nulaižo bitės.

Viržių medaus sudėtyje yra daug mineralinių medžiagų, kurios žiemą kaupiasi bičių žarnyne ir gali sukelti bičių viduriavimą, galintį baigtis netgi visos bičių šeimos žūtimi! Štai ir atsakymas, KODĖL svarbu žinoti kokį nektarą parsineša bitės ir laiku jį išsukus pamaitinti šeimą cukraus sirupu! Kodėl būtent cukraus sirupu? Atsakymas slypi cheminėje sudėtyje - cukraus kristalai sudaryti viso labo iš gliukozės ir fruktozės molekulių, sudarančių švarų sacharozės junginį be jokių kitų bitėms kenksmingų priemaišų.

O moralas toks, kad nieko blogo, jei išgirsite bitininką sakant: "Einu penėt bites cukraus sirupu!" Svarbu, kad toks bitininkas būtų sąžiningas savo klientų atžvilgiu ir cukrinį medų paliktų bitėms, nepamiršdamas papildomai į avilį įdėti ir keletą korių normalaus žiedų nektaro medaus sėkmingam bičių žiemojimui.